Fizinė-geografinė padėtis

FIZINĖ-GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Vieta
Reljefas
Vandenys
Klimatas

Vieta

Aukštaitijos nacionalinis parkas įkurtas kalvotoje ir miškingoje Rytų Lietuvos teritorijoje, maždaug 100 km atstumu į šiaurę nuo Vilniaus ir apie 170 km į šiaurės rytus nuo Kauno, trijų administracinių rajonų sandūroje. Ignalinos rajonui priklauso 50% parko teritorijos, o Utenos ir Švenčionių rajonams – po 25 %. Iš viso parkas užima 40,5 tūkst. ha plotą. Parko direkcija įsikūrusi Ignalinos rajone, Palūšėje.
Į viršų


Reljefas

Vidutinis parko teritorijos aukštis virš jūros lygio iškyla apie 150 m, o aukščiausių kalvų viršūnės – net 200 m. Teritorijos paviršių suformavo ledynai, keletą kartų dengę Lietuvą ir visiškai pasitraukę tik prieš 14 tūkst. metų, todėl reljefas yra labai raižytas ir įvairus. Paskutiniojo apledėjimo metu susidarė ežeringos moreninės aukštumos, o ledyno pakraštį ženklinantis Šiliniškių gūbrys šiandieną parko kraštovaizdžiui suteikia savitumo ir vilioja turistus. Tai lyg savotiškas parko stuburas, nusidriekęs pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi. Ir iš tiesų, ši miškais pasišiaušusi kalvų grandinė primena didžiulį miegantį drakoną.
Į viršų

Vandenys

Vanduo semia net 15 % parko teritorijos. Iš viso čia tyvuliuoja 126 ežerai ir ežerėliai. Didžiausias yra Kretuonas – 829 ha. Dydžiu nuo jo ne ką atsilieka Dringis – 725 ha. Tačiau jis turi daugybę įvairaus dydžio įlankų, pusiasalių ir iškyšulių. Jo kranto linija yra net 31,5 km. Tauragno ežeras yra giliausias ne tik parke, bet ir Lietuvoje. Ilgiausias parke Žeimenų ežeras yra 10 km ilgio, o vidutinis plotis yra mažiau nei 1 km. Todėl vietomis jis primena upę. Ežerai jungiasi protakomis ir upeliais. Visi parko ežerų ir upių vandenys suteka į Žeimeną, kuria iš Aukštaitijos nacionalinio parko galima nuplaukti net į Kuršių marias.
Į viršų

Klimatas

Klimatas yra jūrinis-žemyninis. Per metus saulė šviečia vidutiniškai 1707 valandas. Vidutinė metinė temperatūra yra +5,5°C, o užregistruotos kraštutinės temperatūros yra -40°C ir +34°C. Šilčiausias yra liepos mėnuo, o pastoviausi orai yra rugpjūtį. Vegetacijos periodas trunka nuo balandžio vidurio iki spalio vidurio. Pirmasis sniegas iškrenta jau lapkričio viduryje, bet pastovi sniego danga susiformuoja tik gruodžio mėnesį. Ji išsilaiko net iki kovo vidurio. Orai yra gana nepastovūs, todėl vykstantiems į parką rekomenduojama būti pasiruošusiems ir turėti įvairią aprangą.
Dėl reljefo įvairumo bei miškų ir ežerų juntami ryškūs mikroklimato skirtumai.
Į viršų