2014-04-22 Pažintis su Žemaitiškės pievų paukščiais įsiminė ilgam
Paukščių stebėjimo bokštelyje

  Vis dažniau pasirodanti saulutė, kylantys termometrų stulpeliai, pirmuosius lapelius skleidžiantys medeliai, pražystančios gėlės mums rodo, kad pavasaris jau atėjo. Tačiau paukščiai jį pajuto, atrodo, dar anksčiau. Jau prieš kelias savaites Žemaitiškės balos skambėjo nuo sugrįžusių paukščių klegesių. Jų pasiklausyti ir pasigrožėti pavasariu besidžiaugiančiais sparnuočiais balandžio 17 d. vakarą Aukštaitijos nacionalinio parko gamtininkas Tautgirdas Masiulius kvietė visus norinčius į paukščių stebėjimo bokštelį, įrengtą Kretuono paežerėje.

  Dar prieš stebėjimą artimiau susipažinti su paukščių įvairove ir jų gyvensena gamtininkas pakvietė į Reškutėnuose įrengtą gamtos mokyklą. Besiklausant pasakojimo apie pievų, miškų, pelkių ir ežerų sparnuotuosius gyventojus kilo daugybė klausimų, o atsakymai nustebino ne vieną. Išgirdome apie lututes, žavias pelėdžiukes, apsigyvenančias genių paliktuose uoksuose, sužinojome, kad dalis paukščių, ypač plėšrūnų, mielai keičiasi lizdais, o tamsūs paukštukai, nardantys ežeruose, nebūtinai yra narai. Ko gero visi ekskursijos dalyviai dabar lengvai atskirs narą nuo krago. Bet daugiausiai dėmesio ir nuostabos sukėlė ant šakelės pakabinti lizdeliai, primenantys šiltas kojines. Pasirodo, tai nedidelių paukštukų, remezų, lizdai, kuriuos šios suka iš karklų, švendrų ir topolių pūkų, o prie medžių šakelių prikabina augalų pluoštais. Saugodamos kiaušinius gūžtą iškloja švelnia augaline medžiaga ir paukščių pūkais. Papildę savo žinių bagažą įdomiais faktais keliavome ant neseniai įrengto Lygumų apžvalgos bokšto, iš kur apžvelgėme Kretuono ežerą ir aplink plytinčias šlapžemes. Pasigrožėję panorama pagaliau leidomės į stebėjimo vietą – bokštelį Žemaitiškės pievose.

   Turbūt nėra ko stebėtis, kad stabtelėjome tik tuomet, kai sustojo gamtininkas. Jo pastabi akis, žinoma, negalėjo praleisti būrio laukinių žąsų, ramiai lūkuriuojančių sausumoje. Toliau keliavome link bokštelio, kurį pasiekę čiupome žiūronus ir pradėjome stebėti. Vieni stebėjosi paukščių gausa, kiti įvairove, netrūko ir sparnuočių keliamo klegesio. Pamatėme ne tik visiems gerai pažįstamą gulbę nebylę, bet ir kur kas retesnę gulbę giesmininkę, būrį ančių – smailiauodegę, didžiąją, šaukštasnapę, klykuolę, rudgalvę - narų, laukinių žasų, grožėjomes pempe, pilkaisiais ir baltaisiais garniais, triukšmą kėlė laukiai, o pakrūmės net čirškė nuo daugybės varnėnų... Virš balų ratus suko rudagalviai ir sidabriniai kirai.

   Atslinkus sutemoms visi patraukėme link automobilių, tačiau pakeliui netilo kalbos, visi dalinosi įspūdžiais, kurie, tikimės, išliks ilgam...

  Gegužės mėnesį numatomos teminės ekskursijos "Pilkapių keliais", "Kryždirbystė laikmečio verpetuos" ir "Žmogaus veiklos įtaka miškui". Ekskursijų datos ir detalesnė informacija bus skelbiama Aukštaitijos nacionalinio parko tinklalapyje www.anp.lt.