Tarmiški vietos žmonių pasakojimai Spausdinti

   Apie gyvates

   Seniaus mūs raistuos buva daug gyvačių, nematytai daug. Atsiradįs rusas taks, tai anas išvija visas. Kai pradėja vyt, tai kai pradėja gyvates per ažerų plaukt, baisu kiek plauke, būriai.
  Jos nekliudyk, tai ana nieka nedaris. Gaudydava gyvates kakiem ti vaistam. Ataidava iš talimesnių kraštų. Jeigu gyva gyvate, tai duoda až jų va kilogramų medaus.
  Nuveja dvi senas moteriškes raistan uogaut, nu i aš su jom. Viena ir saka, kad jeigu pamatysta gyvatį, tai jai pasakyt.
  - A va, - sakau, - senala, gyvate.
   Ana nuslauže pušelas šakaliukų ir pradėja mušt. To kaip stvėra ir iškunda runkų.
  Boba vietoj gatava. Duoda kai iš valės. Kita moteris išpyla jos uogas ir pasiunta mani vandens. Nulakiau vandenia.
  A ana gulėdama šliaužia pilvu ir vistiek gyvatį muša. Ažumuše. Bet jos neažbaigsi. Ana gyva bus pakol saula neužsilaidus. Ar galvų atkirsk, vistiek gyva. Kai saula užsilaidžia, tadu nejuda.
  Tai mėnasį laika boba pragulėja. Vaikščiaja par žadėtojus.
  Jeigu vaikinga kerta, kiek vaikų – tiek žadėtojų raikia.
  Mes, pacanai, sutaram ait pažiūrėt tos gyvates. Atsinešam paežerėn un kalniuka, perpjovem pilvų. Tai dvylika gyvačiokų radam. Reiškia, raikia dvylika atžadėtajų (atkalbėtajų).

  Pasakojo Kindurys Gubertas, gyv. Pabiržės k., Ignalinos r.


  Apie akmenis

   Už Prancūzkapio, kur dabar nori namus statyt, tam kalniuky, tai už jo yra labai didelis akmuo. Ti talyn raikia paėjėt. To vieta vadinama Padrūteiku, nes ten Drūteika gyvena. Taip vadinam, kai gyvulius ti vedam. A kaip tų akmenį vadina – nežinau.
   A ti toj pusej prie raista yra Pedakmenis. Un jo viršaus, kaip žmogaus pėda yra. Kakraz kaip kojas atpintis ir pirštai. Panašumas matas, kai prilyja vandenia. Pasakoja, kad nuo ta akmenia paukščiai geria vandenį. Toks akmuo gavusis del paukščių atsigėrimo. Seni žmones sakydava: "Čia nuo Dieva taip padaryta paukščiam atsigert, jei sausra didela būtų."
   Kur Pakapė – ti, sakydava, unksčiau kapai buva. Kai pradėja su traktoriais art tai buva išorį pusa kiauša kaulų. Bet kapų jau niekas nebeatmena.

   Pasakojo Kindurienė Ona, Justo (Bivainytė) g. 1926m. gyv. Pabiržės k., Ignalinos r.


  Prancūzkapis

   Tarp Lūšykščio ir Lūšių siaurumoj yra Ragelis (toks kalnas). Ten buvo įdubimas apdėtas akmenim. Da ir aš atmenu. Sakydava, kad ten Prancūzkapis.
   Kai prireme prancūzus, tai daug jų čia žūva. Plauke, skenda. Tie kapai būva ant kalna, ant kampo, gražioj vietoj. Seneliai aiškindavo, kad ti yr kapai ir liepdava ti neit. Gąsdindavo, kad ten vaidenas.
   Mes vaikai, kai pražysdava prie ežero gėlytės, nešdavom jas ant tų kapų. Padėliodavom ant tų akmenų. Mes aidavom per pasėlius. Kad ištrypdavom javus, gaudavom bart.
   Ir tik užėjus kolūkiam nustumde tuos akmenis pakalnan un ežerų. Ti daugelis ir tebeguli. Kitus išsivežioja žmones statyboms. Dirvų visų išora, tik kai žinai kur buva – matas lomela.

   Pasakojo Kindurys Edvardas, Anupro g. 1930m. gyv Pabiržės k. Ignalinos r.


   Senkapis

   Senkapis – kur buva kaimo kapinaites. Ariant išardava kaulus. Seneliai pasakoja, kad čia buva kaimo kapinaites.

   Pasakojo Kindurys Edvardas, Anupro g. 1930m. gyv Pabiržės k. Ignalinos r.


   Žalioja

   Žalioja – toks kalniukas gražus vidury raisto. Ten pasakodava, kad anksčiau kaip tapo krikščionybe, buvo pagonybė. Tai dar laikydavos tenai pagonys. Ugnį kūrendavo. Tebėra ir akmuo, tik jau perplyšęs. Ant viršaus lygiai dubuo buvęs.
   Greta sausumėla Lageriais vadinama. Kai per carą rekrūtuos gaudydava, tai visos apylinkės jaunuoliai slėpdavas. Juos gaudydava kazokai raiti su arkliais. Tai per pelkį neprijodava tan pusiasalin.

   Pasakojo Kindurys Edvardas, Anupro g. 1930m. gyv Pabiržės k. Ignalinos r.


   Trys mergas

   Buva trys mergas ir turėja po bernų. Bernai numira, a mergas lika. Jas aina kuokynėn pro kapus kelia bernus sava anų vardais.
   Tadu girdi – kaži kas atidunda. Mergas pradėja bėgt. Bėga bėga ir mato pirkela ant vištas kojas. Anas įbėga į ją ir duris rožančiu užrakyna, a langus kaladėm užkiša. A ten būta ne bernų, a velnių. Mergos papečy atsigula ir laukia. A tuo kart gaidžiai užgiedoja. Velniai pabėga ir mergas lika gyvas.

   Pasakojo Brukštaitė Elžbieta, Jono, gyv., Rokėnų k., Kazitiškio sen., Ignalinos r.


   Kalėdų burtai

   Kūčių naktį nuogai apie pirtį raikia tris kartus apibėgt ir tada sutiksi sava bernų.
   Kūčių naktį raikia duot vištai gert ir last. Jeigu višta gers, tai vyras bus pyjokas, o jei las – daug valgys.
   Kūčių naktį ait ir iš trobos dunksta šiaudus traukt. Jei šiaudas išsitrauks su varpom, tai gerai ištekės. Jei be varpų, tai tadu menkai.

   Pasakojo Brukštaitė Elžbieta, Jono, gyv., Rokėnų k., Kazitiškio sen., Ignalinos r.


   Prietarai

   Rugius pjaununt jei šiaudas pliaukštelėja, tai reikia tų šiaudų surast ir aprišt per pusiaujį. Tada pusiau niekada neskaudės.
   Eini uogaut – tai raikia pasimt duonos ir persižegnot, tadu gyvatė neinkąs.

   Pasakojo Brukštaitė Elžbieta, Jono, gyv., Rokėnų k., Kazitiškio sen., Ignalinos r.


   Pasaka – Vargšė Onutė

   Onutė tarnavo pas grapienį. Ta palika žiedų su briliantų akūti ant staliuka. Langas buva praviras ir per jį įskrido varna i pavogė žiedų. Grapienė užpyko. Ji mergytį lupo, pešė, kad ta pavogė žiedą ir ją uždarė į kaleimų. Onute tadu iš tas abydas numirė tam kalėjimi. O tuo metu vėjas pūtė ir išvertė varnos gūžtą, o ten grapienė rada ir tų žiedų.
   Tai, matot, kokia neteisybė buva.

   Pasakojo Brukštaitė Elžbieta, Jono, gyv., Rokėnų k., Kazitiškio sen., Ignalinos r.


   Prietarai

   Kai stata namų, ant pamatinio vainiko sųsparos įkerta ir deda sidabrines kapeikas.
   Verbų naudoja perlaidotuves. Rūko. Ypač jeigu numirėlis pradeda dvokt.
   Nuo gyvatės įkandimo buria burtininkai. Arba naudoja degtinę.

   Pasakojo Šinkūnas Vladas, Justo g.1911 m. gyv. Želmeniškės k. Ignalinos r.


   Katerynos tiltas

   Kaip Ažvintis jungias nedideli upelyti su Sungardu ti buva Katerinos tiltas.

   Pasakojo Šinkūnas Vladas, Justo g.1911 m. gyv. Želmeniškės k. Ignalinos r.


   Kaip samagonų varydava

   Ruginius miltus ažusalda, akmeniokų karštų undedi birdon, ton buzon. Geriau sudaigintų grūdų. Sudžiovini. Sumali. Ažmaišai.Undenia ne zria daug raikia, kad buzala būt, kad bėgt. Rūgint raikia kokias pinkias paras. Indeda 0,5 kg mielių pūdui. Išbraška tai būk zdarov.

   Pasakojo Šinkūnas Vladas, Justo g.1911 m. gyv. Želmeniškės k. Ignalinos r.


   Apie žadėjimų

   Buva Kazitišky toks kunigas Šuminas. Inkirta kumeliui gyvate. Liepę lėkt un tokį Adomėnų, katras žadėdava. Tik nulakę ir kumelys jau pradėja krutėt. Tai liepę nesakyt, kad per burtinykų buvą.
   Pre Smetonos laikų Kirdeikiuos buva bažnyčias pašvintinimas. Suvažiava minias liaudes. Dabar susimušę jaunuoliai Gimtiniai ir Kirdeikiniai. Vienam bonku kai kirtą. Aina kraujukas baisu žiūrėt. Kas čia daryt. Mūs kaimi buva toks Mikuodamas. Sakam, prašykit šitų diedukų. Padaboja. Pakalbėja, pakalbėja ir nustaja kraujas takėt. Siūle jam pinigų, ale nejame. Saka – man nevalnia pinigų imt. Diedoka jau runka drabėdava, tai čerkelį jam inpyla. Ir žadėdava nuo kirmėlių. Čia daug kirmėlių yr. Kitą kart matyt, kai grūšia susisukį. Matyt, jų vesalias būva. Ale anas kirmelas nemuš, katras žada. Žadėdava maldu. Žadėt gali šeimos pirmas ir paskutinis vaikas.

   Pasakojo Šinkūnas Vladas, Justo g.1911 m. gyv. Želmeniškės k. Ignalinos r.

 
[ Atgal ]