Tarmiškos kūrybos konkursas - Vilius Ugianskas Spausdinti

Vilius Ugianskas, 6a klasė
Trakų rajono Rūdiškių gimnazija

   Stebūklings smoiks

    Vėiname mažame Lietuvuos miestelie gÄ«vena šeima – tievs Daumonts, muotina Gražina ė do vakČ – KÄ“stotis ė Gabija. Anei bova biedni, naturiejė nieka, tik senuoliaus sumeistravuota smoika. Tas rakonds bova didelÄ“ brongus šeimČ, bo kadČs senuolis Kazimiers pats sumislÄ«dava meluodijas ė čirpindava smoiku. Kaima žmuonės lioub tonkÄ“ atÄ“ti pasiklausÄ«ti anuo grajijima. DabČ anuo anūkė Gabija nuorieje kČp senuolius čirpinti smoiku.
    Vėina sÄ«ki muotina Gražina susirga, šeima naturiejė piningū liekarstvuoms nusipirkti ė todie nagaliejė anČ nikČp pamačÄ«ti. NuognÄ“ dėl muotinas liguos pargÄ«vena Gabija. Ana lioub nusiraminti tik grajindama smoiku.
    Vėina vakara Gabija pasakė tievou Ä“nunti pasivakščiuoti. BaÄ“dama ana išgėrda, kad iš kažin kur sklind graži meluodijė. Tujau mergėkė suprata, ėš kor tei garsČ sklind – pri gražiūm rūmū vėina po kituos lioub privažiouti poušnias brėčkas, ėš katrūm lioub išlėpti straini puonČ i puonias. Gabija suprata, ka če vÄ«kst balius. Ana atsisieda ont kelma ė veiziejė, kČp pri rūmū privažioun dČ daugiau gražiūm brėčkū, ėš katrūm išlėp dČ daugiau strainiūm ė patenkintū puonū ė puoniū. Gabija mislijė, kČp tėn rūmūs gražÄ“ tor būti. Mergėkė vaizdavuos lėgo ė ana tuo švėntie dalÄ«vaun. StaigÄ“ pri anuos priÄ“jė naapsakuoma gruožė mergČtė ė paprašė anuos pagrajinti baliou. (Vo Gabija visur su savim lioub nešiuotis smoikeli). MergČtė nuvedė GabijČ in puokyliū salė. Salė bova pastrajÄ«ta kvietkomis, stalČ lūža nu visokiausiū valgiū, čė pat stoviejė ė vÄ«na bačkėkės. Salė ėšruodė tuokė dėdelė, kad anuos nė gČla nė krČšta nasimatė. O svetiūm sveteliu – kČp sėlkiū...
    Gabija pagrajijė kelis sava sumislÄ«tas meluodijas, katruos visÄ«ms nuognÄ“ tėka. MergėkÄ“ babaigont grajinti atsitika stebūkls – ana lėgo kokios namatomas jieguos pakelta atsidūrė sava numūs. Gabija suprata, ka če jau kažkokei muona. Vo juk i tū gražiūm rūmū nikūmet če nabova – anei būkčiom ėš po žemiū išdÄ«ga. KČp išdÄ«ga iš niekur nieka, tČp ė prapoulė. Tik žvilgt mergėkė Ä« kombarė kompa, o tėn dėdels maišs bastuovonts. Vo tam maišė Gabija pamatė daug piningūm, katrūm tČp reikiejė. TČp natikietČ prabagotiejusi šeima bova didelÄ“ laiminga. DaugiausÄ“ piningūm sumokiejė už muotinas gÄ«dÄ«ma, už kėtus nusipėrka dėdelė ė grČžė nČmČ, aple katron prisodėna daug kvietkūm ė krūmū, vo lėkusius pinigelius atėdavė biedniesims. Gabija vis nuoriejė ė nagaliejė suprasti, kas če par čierČ bova.
    TČp senuoliaus Kazimiera smoiks padarė anus baguotus ė laimingus.

 
[ Atgal ]