Nijolė Menčinskienė

Draugei

Ivonėnų atšlaimas išmieruotas basom tavo kojom....
Anas tavo pradžia visako, kų turi...
Atsimin, kap su grėbliu ėjai šieno grėbt per dirvonų...
I kap pūsly pristrynei delni vidury...

Ė kap oras sodyboj pavasarį visas ažukvepia sodais!
Lyg šiai parai to kvapo ažmiršt negali.
Kap susimuštų kelį su ašarom momai parodai,
Kap in pečiaus lipi, kai ori sušūli...

I kap nekintei to Ivonėnų atšlaimo su keltavų tvartais,
I mylejai tu jį, ė až kų- i dabar nežinai
Maš až tai, kad gyveniman anas tau buvo kap vartai,
Pro kuriuos išėjai i daugiau negrįžai.

Tik ne šite yra: Tu visa Ivonėnuos i niekur nuo to nepasdėsi
Visakas, kų turi – iš tynai, iš tynai.
A dziaugsies kuom kadu, a juoksies su draugais, a liūdėsi
Ivonėnų atšlaimas bus dūšioj, i tu tai žinai.

Dungus

A tu dabojai
Rupjūcio naktį
(išejys aran,

Ė ne per lungų),
Viduj atšlaimo
Ažvertys galvų
In begalinio gražumo dungų?

 

A tu regėjai
Kap žvaigždės žverbla?
Kap anos šviecia?
Kap anos moja?
Kap anos traukia
Akis to žmogaus,
Katras per naktį
In jas daboja?

 

I jeigu nigdi,
Nė vieno karto
Per visų viekų
Tau tep nebuvo,
Aik šiųnakt aran,
Kad atsigertum
To begalinio
Dungaus gražumo.

 

Meile rudenį

Padedu galvų tau in kriūtinės
I runkos švelniai mani priglaudzia.
Tai kas, kad kietos, kad su mazuoliais,
Tai kas, kad šiurkščios - ė man nesjaucia.

Ne visų čėsų vien saule šviecia.
Ait priekin sunku, kai audros siaucia.
Ištiesys runkų sparnus man duodi.
Tai kas, kad vėjas – ė man nesjaucia.

Žunduos duobeles raukšlem pavirto.
I drobį baltų smilkiniai audzia.
Nuo mūsų meiles vis do apgirtus...
Ruduo ataina, ė man nesjaucia...

Klasiokam

Visi mes buvom
Jauni i gražūs.
Visų svajonės
Padungėn ėjo.
Visi mylejom,
Visi draugavom,
Visų jaunystė
Leke kap vėjas

I su tuom vėju
Visi išskridom...
Alia vis tiek mes-
Iš Daugėliškio!
Kų besustikį
Tuoj kausinejam:
"Maš kų regėjai?
Kap ti mūsiškiai?"

Tie ti instojo
Tos ištekėjo,
Tie apsiženijo,
Tie išsiskyrė,
Tie išvažiavo,
Tie jau išejo
Ti iš kur niekas
Nė karto negrįžo...

Ė mes sustinkam,
Kad i iš reto.
Apsiskabinam,
Sakytum giminės.
I vė pasdarom
Jauni i gražūs,
Užgirdį lauktų
"Ė tu atsimeni?"