Naujienos arrow Naujienos arrow 2014-02-05 Pažintinis žygis palei Žeimenos aukštupį - duoklė Pusiaužiemiui
Naujienos
Apie mus
Gamta
Kultūra
Parko lankytojams
Direkcijos veikla
Parama parkui
Savanorystė parke
Kontaktai
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija
Lūšių g. 16
Palūšė, Ignalinos r. LT-30202
Lietuva
Tel.(8386)53135
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
Facebook Official Page
Lankytojo bilietas
Jaunimo savanoriška tarnyba
Keliaujantiems lėtai
Advertisement
Lankomumo statistika
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
Šiandien - Today147
Iš viso - Total1580255
Muziejų lobiai
www.keliaukkitaip.lt
2014-02-05 Pažintinis žygis palei Žeimenos aukštupį - duoklė Pusiaužiemiui Spausdinti
Prie ledo gniaužtų suvaržyto Bruknynės vandens malūno

   Glaustu senųjų tradicijų bei papročių priminimu sausio 25-ąją Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre prasidėjo Pusiaužiemiui skirtas renginys, sukvietęs nemenką žiemos turizmo mėgėjų būrį. Tikėtasi entuziastų sulaukti ir daugiau, bet įsiviešpatavusi aukštaitiška žiema plūstelėjo šalčio banga, o tai, matyt, ne juokais išgąsdino ne vieną besirengusį atvykti. Tačiau, nepaisant besižnaibančio šaltuko, žiema gali būti savaip žavi, nes Aukštaitijos nacionalinio parko gamta išties įspūdinga visais metų laikais – tuo įsitikinti galėjo į renginį atvykę dalyviai iš Vilniaus, Kauno, netgi iš Palangos. Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktoriui Kęstučiui Lisauskui pristačius žygio ,,Žeimenos aukštupio maršrutu" planą bei galimus pažintinius objektus, o Kaltanėnų seniūnui Tomui Rokickiui supažindinus su turizmo plėtros galimybėmis šioje seniūnijoje, kas pėsčiomis, kas plaukte išskubėjo žiemos keliais keleliais palei Žeimenos upės tėkmę...

Kvapą gniaužiantis žiemiškas Žeimenos upės grožis

    Nenuspėjamai gamtai krečiant pokštus, jau turbūt ir nesitikėjome sulaukti žiemos... Bet visgi ji nenuvylė ir palengva atėjo gaiviai pūstelėjusi lediniu šaltuku, rieškučiomis pabėrusi tegu ir negausaus, bet puraus ir lengvo lyg pūkas sniego, suteikusio šviesos trumpoms šio meto dienoms...

    Pasidomėjus lietuvių kalendorinių švenčių aprašymais įvairiuose šaltiniuose bei pavarčius neseniai išleistą garsaus etnologo profesoriaus Liberto Klimkos knygą ,,Lietuviškų tradicijų skrynelė", verta prisiminti, jog sausio 25-oji tradiciniame mūsų tautos kalendoriuje yra reikšminga data – tai Pusiaužiemio šventė. Kaimo senoliai pasakytų, kad diena jau pailgėjo per avinuko šuolį. Ir astronominis kalendorius rodo, kad nuo saulėgrįžos šviesiojo paros meto laiko prisidėjo viena valanda ir septynios minutės. Liaudiški papročiai pataria per Pusiaužiemį pasidairyti pirmųjų nedrąsių pavasario ženklų gamtoje (šiais metais gamtoje pavasario ženklai pasirodė gerokai anksčiau, visai neįprastu metu, todėl, kiek šiemet dar tęsis pavėlavusi žiema, nežinia – aut. past.). Pasak senolių, šią dieną nubunda meška ir verčiasi ant kito šono, savo oloje nubunda ir barsukas – iškiša miegalius galvą apsidairyti: jei saulėta, išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į olą, tačiau ant nugulėto šono miegas bus prastas, todėl pavasaris greičiau ateis, o jeigu diena apniukusi, ilgokai pasivaikšto po mišką, grįžęs kietai įminga, todėl pavasaris bus vėlyvas ir šaltas.

Žeimena ties Kaltanėnais

    Labai svarbūs yra ir viduržiemio orų spėjimai. Krituliai tokią dieną lemia prastą javų derlių; smarkus vėjas pranašauja kokius nors sąmyšius ar neramumus tarp žmonių. Koks oras popiet, tokia būsianti ir antroji žiemos pusė.

    Anksčiau buvę ir įvairių draudimų, kurių reikėdavo paisyti, pvz.: per Pusiaužiemį nevalia iš miško malkų vežti - vasarą gyvačių į namus prišliauš ir pan. Taip pat Pusiaužiemyje ūkininkas patikrindavo, kiek likę pašaro gyvuliams, o šeimininkė – ar užteks rugių duonelei kasdieninei iki vasaros. Dar liaudies išmintis teigia, jog žmogus per Pusiaužiemį savo aplinkoj turi pažadinti gamtos gyvastį – reikia papurtyti apšarmojusias obelis, pabelsti į apsnigtus avilius.

Žemyn upe

    Dar žygiui neįpusėjus, išdykėlė žiema parūpino keliautojams ir nemalonią staigmeną – apvirtus baidarei, dviems dalyviams teko visai neplanuotai ,,išsimaudyti" lediniame Žeimenos vandenyje. Be abejonės, paskubėta kuo greičiau jiems suteikti pagalbą – visgi toks dramatiškas žygio momentas šiek tiek apkartino šventinę nuotaiką... Visa laimė, kad žiema tokių nemalonių išdaigų dalyviams daugiau neiškrėtė...

Žeimenos vingių panorama

    Gana ilgos Pusiaužiemio kelionės metu dalyvių patirtą nuovargį ir nepatogumus atpirko įspūdingi Rytų Aukštaitijos žiemos peizažai: ažūrinių ledo raštų įrėminta Žeimena, nuo žėrinčių šerkšno pūkų apsunkusios medžių bei krūmokšnių šakos, skambančių žiemos giaužtų surakintos senvagės, ežerai ir upeliukai, tyloje rymančios išlakios pakrančių pušys ir eglės, plona sniego marška prisidengę, įvairiausių žvėrelių pėdsakais gausiai ,,išsiuvinėti" miškai ir palaukės, saulės spindulių nuauksinti mažų kaimelių namų stogai ar nuo apžvalgos aikštelės būtent dabar, žiemą, atsivėrusi net šešių upės vingių panorama... Ir visos šios žiemos grožybės sutelpa gana nedideliame Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijos pietinės dalies lopinėlyje: keliaujant nuo pat Žeimenos upės ištakų pro Kaltanėnų miestelį pietų pusėn, abipus Žeimenos paliekant Šakališkės, Naujosios Brastos, Seniškio, Luknos, Slabadiškės ir Buivydų kaimus, minant paupės takus per šimtametį mišką, vėliau gręžiantis į šiaurę ir kertant plieninę geležinkelio Vilnius-Utena juostą, aplankant Bruknynės vandens malūną, stovintį ant Šventelės upelio, bei žingsniuojant senojo Švenčionėlių – Kaltanėnų kelio atkarpa...

Sidabrinis Žeimenos kaspinas

    Pusiaužiemio kelionė ,,Žeimenos aukštupio maršrutu" kaip ir prasidėjo, taip ir baigėsi Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre, kurį dalyviai pasiekė jau temstant: čia šiek tiek pailsintos nuvargusios kojos, dalintasi žygio įspūdžiais prie arbatos ar kavos puodelio, kaitintasi pirtyje. Apibendrindamas įvykusį renginį, jo sumanytojas Kęstutis Lisauskas kiekvienam žygio dalyviui prisiminimui įteikė neseniai išleistą informacinę brošiūrą ,,Kaltanėnai – istorinės Nalšios žemės, Švenčionių krašto ir Rytų Lietuvos dalelė" (kurioje, beje, yra aprašyti žygio metu dalyvių aplankyti pažintiniai objektai – aut. past.) padėkodamas už entuziazmą bei palinkėdamas vėl čia sugrįžti...

Švenčionių r. Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro metodininkė Danutė Rastenienė

 
< Ankstesnis   Kitas >
© 2017 Aukštaitija National Park