Naujienos
Apie mus
Gamta
Kultūra
Parko lankytojams
Direkcijos veikla
Parama parkui
Savanorystė parke
Kontaktai
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija
Lūšių g. 16
Palūšė, Ignalinos r. LT-30202
Lietuva
Tel.(8386)53135
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
Facebook Official Page
Lankytojo bilietas
Jaunimo savanoriška tarnyba
Keliaujantiems lėtai
Advertisement
Lankomumo statistika
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
Šiandien - Today560
Iš viso - Total1557189
Muziejų lobiai
www.keliaukkitaip.lt
Biologinė įvairovė Spausdinti

BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ




Grybija

Aukštaitijos nacionalinio parko grybų įvairovė nepaprastai turtinga – čia atrastos 633 rūšys. Žemesniųjų grybų rasta 133 rūšys, iš kurių 14 buvo pirmąkart aptiktos Lietuvos teritorijoje (1995). Aukštesnieji grybai savo ruožtu pasiskirstę į 2 dideles dalis: į kempines ir į kepurėtuosius grybus. Kempinės, pintys turi tvirtus, kietus vaisiakūnius ir auga ant medžių kamienų. Šios grupės grybų parke rasta 73 rūšys. Kita aukštesniųjų grybų dalis – tai grybai, kurių vaisiakūniai turi kotelį ir kepurėlę. Jie minkšti, keliadieniai, auga iš žemės, kartais iš dūlėjančios medienos ar kitokios organikos. Vien valgomų grybų parke žinoma 112 rūšių, o visų kepurėtųjų grybų rasta apie 280 rūšių. Yra po keletą rūšių baravykų, raudonikių, lepšių, nors žmonės tų grybų, ypač baravykų, rūšimis neskirsto. Net kazlėkų yra 3 rūšys. O štai šalmučių rasta 18, žaliuokių – 17, tauriabūdžių – 12, ūmėdžių – 10 rūšių. Musmirių žinoma 9 rūšys, iš kurių žalsvoji ir geltonoji yra mirtinai nuodingos.
Trečioji grupė labai specifinė – vandens grybai. Tai mikroskopiniai organizmai, ardantys į vandenį nukritusius lapus, šakeles ir mintantys tomis organinėmis liekanomis. Tokių grybų rasta 40 rūšių.
Ketvirtoji grupė – kerpės. Tai grybienos ir žaliųjų dumblių derinys viename organizme. Paprastai jos auga ant pačių nemaistingiausių substratų: akmenų, sausų arba senų medžių, nederlingos žemės ir pan. Nustatyta, kad Parke kerpės labiausiai puola ąžuolus – ant jų rasta 17 rūšių, mažiausiai – ant drebulių (12 rūšių). Iš viso parke suregistruota 90 rūšių kerpių.
Į viršų

Augalija

Antbarzdė

Apie 70% parko teritorijos dengia miškai, daugiausia pušynai. Vidutinis medynų amžius – 60 metų. Tačiau Ažvinčių girioje ošia pušynai, sulaukę 200 ir daugiau metų. Didžiausios girios yra Ažvinčių (4603 ha) ir Minčios (2964 ha).
Nacionalinio parko teritorijoje yra rasta 779 aukštesniųjų augalų rūšys iš 96 šeimų, 41 rūšis kerpsamanių, iš jų 2 rūšys įrašytos į LRK, ir 107 samanų rūšys, iš jų 7 rūšys iš LRK. Šiuo metu parke žinoma apie 60 LRK aukštesniųjų augalų rūšių ir dar 5 augalų rūšys yra ieškotinos. Čia auga ir patys rečiausi šalies augalai, kurie Lietuvoje randami vos keliose vietose: belapė antbarzdė (Epipogium aphylum), šakotasis varpenis (Botrychium matricarii folium), ežerinė lobelija (Lobelia dortmanna), raiboji gegūnė (Dactylorhiza cruenta), virgininis varpenis (Botrychium virginianum), beržas keružis (Betula nana), taip pat patvankinis pataisiukas (Lycopodiella inundata), penkialapis dobilas (Trifolium lupinaster), mažoji gegužraibė (Orchis morio), miškinė žiomenė (Dracocephalum ruyschiana), įvairialapė usnis (Cirsium heterophyllum), paprastoji raugė (Agrostemma githago), plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus).

Į viršų

Gyvunija


 
Dėl milžiniškos vabzdžių gausos, jų įvairovės tyrimai labai atsilieka nuo stuburinių gyvūnų ištirtumo. Geriausiai parke ištyrinėti yra vabalai, drugiai, plėviasparniai ichneumonidai ir bitiniai plėviasparniai. Vapsvos, skruzdės, pjūkleliai, dvisparniai, blakės ir žemesnieji vabzdžiai Aukštaitijos nacionaliniame parke iki šiol netyrinėti. Šiuo metu ANP rasta apie 650 vabalų rūšių, kurie priskiriami 56 šeimoms. Pačios gausiausios vabalų šeimos Parke (iki 2004 m.) yra straubliukai – apie 110, trumpasparniai – 84, žygiai – 66, lapgraužiai – 60, ūsuočiai – 33 rūšys. Kai kurie vabalai yra išlikę iš tolimos praeities, kai mūsų krašto ribose tebeošė šalto klimato taiga. Tai sengirinis juodvabalis, Šneiderio kirmvabalis, taiginis ūsuotis ir kt. Tai Lietuvoje labai retos rūšys, ieškančios didelių ir senų girių. Yra vabalų, kurie gyvena speiguotoje miškatundrių zonoje. Tai ūsuočiai: dėmėtasis šakagraužis, kelios ožiaragių rūšys, šešiadėmė judolija, juodasis medkirtis ir kt. Stepinio (šiltojo) klimato epochos palikuonys yra, pvz., ūsuočiai: žolinis ūsuotis ir trys ūsuočiai iš Phytoecia genties – gurgždinis, cilindrinis, juodaragis. Iš Lietuvos raudonosios knygos sąrašo Parke rastos 6 rūšys: didysis ir žalvarinis puošniažygiai, plačioji dusia, šiaurinis elniaragis, didysis skydvabalis, pjūklaūsis kelmagraužis, pajūrinis šoklys, Šneiderio kirmvabalis. 
ANP ir šalia jo ribų rasta 40 rūšių žirgelių, žmonių vadinamų laumžirgiais. Jie išsivysto ežerų, upių, kūdrų dugne, o būdami suaugę dažnai laikosi netoli vandens. Dažniausiai taip elgiasi silpniausieji, mažiausieji žirgeliai – gražutės ir strėliukės. Stipresnieji žirgeliai – laumžirgiai ir skėtės – nuskrenda toli nuo vandens. Jų būna gausu net sausose pievose, pamiškėse, miškuose. Tai itin plėšrūs vabzdžiai, gaudo kitus vabzdžius, net savo gentainius. Nors rūšių nedaug, bet dauguma jų yra labai gausios ir skraido iki rudeninių šalnų. Tokiu būdu žirgeliai turi nemažą įtaką gyvajai gamtai. Iš raudonosios knygos rūšių Parke yra rastos geltonžiedis kardulegastras, mažasis ir didysis karališkieji laumžirgiai.
Taiginė lapkirpė bitė yra borealinio (šaltojo) klimato reliktas. Ji rasta vienintelėje Lietuvos vietoje – ANP Ažvinčių girioje.
Visi drugiai sąlyginai skirstomi į dvi grupes: mikro- ir makro drugius. Mikrodrugiai – palyginti smulkūs, neišvaizdžių spalvų vabzdžiai, galbūt todėl mažiausiai ištyrinėti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Gražiausi, žinomiausi ir įspūdingiausi – makrodrugiai. Tradiciškai jie skirstomi į dieninius ir naktinius. Nustatyta, kad ANP yra 693 makrodrugių rūšys, iš jų 85 dieninės. Gausiausia ir dominuojanti – pušynų, kurie užima didžiąją teritorijos dalį, drugių fauna. Retesnės yra plačialapių lapuočių ir mišrių miškų rūšys. 2002 m. Ginučių ąžuolyne buvo rasta visiškai nauja Lietuvos faunai drugių rūšis, dar neskelbta moksliniuose straipsniuose, tai – Eucarta virgo Treit. (š. Noctuidae). Beveik prieš trisdešimt metų Ginučių ąžuolyne R. Kazlauskas taip pat rado tuo metu Lietuvai naują rūšį – estinę cidariją (Epirrhoe tartuensis), kuri dabar įrašyta į LRK. ANP gausu retųjų drugių rūšių. Iš jų pats įspūdingiausias radinys yra Rūgšteliškyje sugauta pietinė meškutė (Pericallia matronula), kuri Lietuvoje nebuvo randama daugiau kaip pusę šimtmečio. Parko lankytojai besidomintys entomologija gali apžiūrėti ANP Lankytojų centre esančią didelę dieninių drugių kolekciją.
Į viršų
ANP vandens telkiniuose gyvena 35 žuvų rūšys, priklausančios 13 šeimų. Praktiškai visuose ANP ežeruose gyvena karšiai, plakiai, kuojos, ešeriai, lydekos, aukšlės. Gilius vandenis mėgsta sykai, seliavos, o lynai ir raudės mėgsta stovintį ir šiltą vandenį. Meknės, šapalai, kiršliai, upėtakiai gyvena upėse ir pratakiuose ežeruose. Tikras ichtiofaunos paminklas – ežerinė stinta. Tai nuo ledynmečio laikų Lietuvos ežeruose išlikusi žuvis. Kaip ir seliavos, didžiausios stintos sugaunamos Tauragno ežere. Tikra sensacija 2003 metais buvo, kai migruojančių ungurių žvejybos metu upės ištakose buvo pagauti keli žiobriai. Dar neatsakyta į klausimą, ar tai introdukuoti egzemplioriai, ar čia neršti atplaukę net iš Baltijos jūros. Žeimenio ežere 2000 metais verslinės žvejybos metu buvo pagauta lašiša, svėrusi 10 kg. Iš plėšriųjų žuvų nacionalinio parko ežeruose aptinkamos lydekos, ešeriai, unguriai, sterkai, vėgėlės, šamai. Keturios iš jų aborigeninės, o sterkai ir unguriai – introdukuoti.
Į viršų

 
Primityviausi Lietuvos varliagyviai – tritonai. Jų Parke yra 2 rūšys. Paprastasis tritonas gana dažnas, o štai skiauterėtasis – retas, net į raudonąją knygą įrašytas. Žaliųjų varlių yra 2–3 rūšys. Kūdrinė varlė labai dažna kūdrose, tvenkiniuose, šiltose ežerų įlankose. Išvaizda ir balsu į ją labai panaši ežerinė varlė, bet gerokai stambesnė. Ji gyvena ežeruose. Smailiasnukės ir žolinės varlės gyvena laukuose, pievose, miškuose. Gana paslaptingos ir retos yra česnakinės varlės, aptiktos neršiant Kaltanėnų miškų balose. Žinomos ir 3 rupūžių rūšys. Paprastoji dažna, o žaliosios ir nendrinės – retenybė, aptiktos Ginučių apylinkėse.
Vienintelė nuodinga gyvatė – paprastoji angis. Žalčiai Parke randami Kiaunos ir Bukos upės pakrantėse. Driežų turime 3 rūšis. Bekojis, vario spalvos gluodenas, žmonių labai klaidingai vadinamas „varine gyvate“, nors jis nenuodingas, negali net įkąsti. Vis dar dažni parke vikrieji ir gyvagimdžiai driežai.
Į viršų

  
Šiuo metu parke yra žinomi 209 rūšių paukščiai. Iš jų parke veisiasi – 151 rūšis. Dar 15 rūšių paukščiai galėtų veistis, nes gyvena veisimosi laikotarpiu. Apie 40 rūšių paukščių Parką aplanko tik migruodami į šiaurę ir pietus. Parke rūšimis gausiausi būriai yra: žvirblinių – 86, sėjikinių (tilvikai, kirai, žuvėdros) – 31, žąsinių – 24, plėšriųjų (ereliai, vanagai, sakalai, lingės) – 19. Genių yra 8 rūšys. Galima išgirsti arba pamatyti 6 skirtingas pelėdas.
Parko gamtos vertybė ir pagrįstas pasididžiavimas – tai 51 rūšis iš raudonosios knygos sąrašo. Paukščių, kurių apsauga susirūpinta Europos Sąjungos šalyse, Parke aptinkamos 45 rūšys. Iš jų pas mus nuolat gyvena juodakakliai narai, juodakakliai kragai, juodieji gandrai, ereliai žuvininkai, ereliai rėksniai, startsakaliai, vapsvaėdžiai, karveliai uldukai, kurtiniai, mažieji kirai, tilvikai gaidukai ir stulgiai, pelėdos lututė ir žvirblinė, tripirščiai geniai ir daug kitų. Be jų, Parke maitinasi, medžioja ir praleidžia veisimosi sezoną tokios retenybės kaip jūriniai ereliai, pievinės lingės, baltaskruostės ir baltasparnės žuvėdros, pilkosios antys ir tilvikai – juodkrūčiai bėgikai, tamsieji tilvikai, plaukikai.
Per migraciją Parke laikinai apsistoja tūkstančiai žąsų, šimtai ančių (ypač cyplių), tikrieji Šiaurės gyventojai mažieji dančiasnapiai, baltieji didieji garniai, mažosios gulbės, žaliakojai tulikai. Buvo stebėti net labai retai užklystantys paukščiai – sakalas keleivis, baltoji pelėda, antis nuodėgulė, smailiauodegis plėšikas, kilnieji ereliai.
Į viršų

 
Žinduolių parke apie 50 rūšių. Tai vabzdžiaėdžiai, graužikai, plėšrūnai ir kanopiniai. Vabzdžiaėdžiai: kurmiai, kirstukai, ežiai ir vieninteliai skraidantys ir mažai ištirti žinduoliai – šikšnosparniai. Šikšnosparnių parke rastos 8 rūšys, kurių 4 įrašytos į raudonąją knygą. Dažniausias yra Natuzijaus šikšniukas. Rečiausias – įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą – kūdrinis pelėausis, kuris pirmą kartą aptiktas Lietuvoje Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje 1928–1932 m. Kaltanėnuose. Tarp žinduolių gausiausi rūšimis – graužikai. Didžiausi iš jų yra bebrai. Lietuvoje bebrai buvo visiškai išnaikinti ir tik 1947 metais vėl atvežti iš Voronežo rezervato ir dabar jų populiacija klesti. Rečiausias graužikas parke yra beržinė sicista. Lietuvoje pirmą kartą sugauta tik 1969 metais Minčios girioje ir įrašyta į LRK. Taip pat gyvena ir kiti graužikai: pelės, žiurkės, pelėnai. Dvi rūšys kiškių: pilkasis, kurį visi puikiai pažįsta, ir baltasis – miškų gyventojas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Parke baltasis kiškis skaičiumi nenusileidžia pilkajam. Taip pat gausu voverių.
Parko teritorijoje gausu plėšrūnų. Tai lapės, vilkai, usūriniai šunys, kiauniniai gyvūnai, kartais užklysta lūšys. Vilkai veisiasi seniausiuose medynuose – Ažvinčių girioje. Šių gyvūnų skaičius parke beveik pastovus: 8–10 individų. 1991 m. Ažvinčių sengirės rezervate paskutinį kartą rasti rudojo lokio pėdsakai. Vėlesniais metais pėdsakai rasti aplinkiniuose rajonuose Kupiškio, Rokiškio, Zarasų. Miškuose ir miškeliuose karaliauja kiaunės, žebenkštys, šermuonėliai, šeškai, barsukai, prie vandens aptinkamos audinės ir ūdros.
Parke gausu šernų ir stirnų. Taurieji elniai Lietuvoje buvo visiškai išnykę. 1978 m. atvežta ir paleista 19 elnių, o dabar jų jau apie 200. Be šių kanopinių dar gyvena briedžiai – stambiausi elninių šeimos atstovai.
Į viršų
 
© 2017 Aukštaitija National Park