Naujienos
Apie mus
Gamta
Kultūra
Parko lankytojams
Direkcijos veikla
Parama parkui
Savanorystė parke
Kontaktai
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija
Lūšių g. 16
Palūšė, Ignalinos r. LT-30202
Lietuva
Tel.(8386)53135
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
Facebook Official Page
Lankytojo bilietas
Jaunimo savanoriška tarnyba
Keliaujantiems lėtai
Advertisement
Lankomumo statistika
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
Šiandien - Today618
Iš viso - Total1630601
Muziejų lobiai
www.keliaukkitaip.lt
Architektūra Spausdinti
ARCHITEKTŪRA


Pirmosios gyvenvietės rašytiniuose šaltiniuose minimos jau XIII a., kaip antai: Stripeikiai – 1357 m., Linkmenys ir Gaveikėnai – 1377 m. XVI a. viduryje, valakų reformos metu, susiformavo gatviniai rėžiniai kaimai. Juose sodybos išdėstytos abipus gatvės ir visi trobesiai galais atgręžti į ją. Arčiausiai gatvės stovi gyvenamasis namas, o už jo – tvartas. Antroje linijoje priešais gyvenamąjį namą stovi klėtis, toliau – rūsys. Toliausiai nuo gatvės, sodybos gale, stovi kluonas. Toks išdėstymas būdingas Ginučiams, Vaišniūnams, Meironims, Gaveikėnams. Ypač įdomūs yra Šakališkės ir Kretuonų kaimai. Beje, iš gatvinių – vienintelis Kretuonų kaimas paskelbtas etnografiniu ir saugomas valstybės.
XVII–XVIII a. iš „užusienių“ susiformavo padriki, arba kupetiniai, kaimai. Juose trobesiai išdėstyti atskiromis grupelėmis, nėra centrinės gatvės. Labai dažnai gyvenami namai sustatyti ratu aplink bendrą kiemą. Tarp jų stovi klėtys. Išorinėje rato pusėje – tvartai ir rūsiai. Atokiau nuo jų ir vienas nuo kito išstatyti kluonai. Pirtelės stovi ant ežero ar upės kranto. Šio tipo kaimeliai geriausiai išsaugojo savo senąjį veidą, todėl net penki iš jų paskelbti valstybės saugomais etnografiniais kaimais. Tai Šuminai, Strazdai, Vaišnoriškė, Salos II ir Varniškės II.
1909 m. po Stolypino žemės reformos dalis kaimų gyventojų išsikėlė į vienasėdžius. Tokiu būdu atsirado vienkieminiais vadinami kaimai: Pelekas (vietine tarme Pelakas), Pabiržė, Šiliniškės, Darželiai, Gineitiškis – tai tik keletas iš jų.
Gyvenamieji namai – pirkios, pastatytos aukštaitišku stiliumi. Pirkių statybai naudojo beveik vien tik pušinius rąstus, rečiau eglinius. Keturšlaičius stogus dengdavo šiaudais arba nendrėmis, vėliau pradėjo dengti skiedromis.
Antri pagal svarbą sodyboje pastatai yra svirnai. Juose laikydavo maisto atsargas: grūdus, mėsą ir sūrius. Svirnai turėjo tik vieną patalpą. Tiek grindys, tiek lubos buvo daromi iš ypač storų lentų ar net tašytų rąstų.
Senų tvartų yra išlikę labai nedaug, nes dėl nuolatinės drėgmės jie greičiau sunykdavo. Pagal patalpų išdėstymą parko teritorijoje pasitaiko trijų tipų tvartai: trijų patalpų, su taip vadinamuoju „dienyku“ centre, dviejų patalpų ir vienos patalpos.
Mažiausiai pakitę senosios architektūros statiniai yra kluonai, vietos gyventojų vadinami klaimais. Juose laikydavo javus ir pašarus. Tipiški aukštaitiški kluonai yra trumpi ir platūs.
Bene pats pagrindinis aukštaitiškos sodybos akcentas, išskiriantis ją iš kitų regionų, yra pirtis. Sienojai suręsti iš apvalių rąstų. Pirties vidus padalintas į dvi patalpas: pirtį ir priepirtį.
Daugiausia senų pastatų yra išlikę etnografiniuose kaimuose.
 
© 2017 Aukštaitija National Park